Becukriai veganiški ledai iš moliūgo

Vasariški orai dažnėja, valio! Iki ledų sezono įsibėgėjimo norisi atrasti tobulą veganišką šaldyto deserto receptą, taigi, paieškos tęsiasi (ledai Nr. 1, ledai Nr. 2, ledai Nr. 3). Šiandien ant stalo – ledai iš moliūgo.
Receptuose dažniausiai moliūgo tyrė iš skardinės maišoma su kokosų pienu, kitaip tariant, tai tampa tik viena iš kokoso pieno ledų variacijų, tačiau aš labai norėjau išbandyti „gryną“ produktą, todėl pasirinkau adaptuoti šį variantą:
-----------------------------------------------------------------------------------------
1 nedidelis saldus moliūgas (rinkausi butternut)
1 šaukštas turimo riešutų sviesto (dėjau anakardžių, bet puikiai tiks ir kiti)
1 šaukštas alyvuogių aliejaus
1 šaukštas ryžių sirupo arba 6 brinkintos datulės
druskos, cinamono, muskato, vanilės, kardamono pagal skonį
iki 0,5 puodelio sojos/riešutų/ryžių pieno

Moliūgo tyrės gamyba namuose:
Ši dalis priklauso nuo kiekvieno asmeninio sveikatinimosi ir tingėjimo laipsnio. Galima tyrę pasigaminti per 40 minučių, bet... galima ir per 10.
Būdai:
1. Orkaitė: įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių, moliūgą nulupam ir supjaustom delno dydžio gabaliukais, dedam į skardą, kurios dugną apsemiam vandeniu, kepam 25-30 min., arba kol moliūgas suminkštėja, išimam, kiek atvėsinam, metam į maisto smulkintuvą ir sutrinam iki vientisos tyrelės.
2. Puodas/garpuodis: moliūgą supjaustom nedideliais gabaliukais (4x4cm), dedam į vandenį su puodu arba į garpuodį, verdam apie 15-20 min., arba kol moliūgas suminkštėja, išimam, gerai nusausinam, kiek atvėsinam, metam į maisto smulkintuvą ir sutrinam iki vientisos tyrelės.
3. Mikrobanginė (auč): moliūgą supjaustom nedideliais gabaliukais (4x4xcm), dedam į indą, pritaikytą mikrobanginei, pilam apie trečdalį vandens, uždengiam maistine plėvele ir užsukam laikmatį 10 min. didžiausiu galingumu. Patikrinam, ar minkštas, procesą kartojam ilgesniam laikui, jeigu prireikia (priklauso nuo gabaliukų dydžio, pačio moliūgo ir mikrobanginės galingumo). Kiek atvėsinam, metam į maisto smulkintuvą ir sutrinam iki vientisos tyrelės.

Ledų gamyba:
1. Visus ingridientus, skirtus ledams, išskyrus pieną, metam į maisto smulkintuvą ir gerai išsukam iki vientisos masės.
2. Masę ragaujam, prieskoninam papildomai, jeigu reikia, sukdami virtuviniame kombaine pilam kuo mažiau pieno, kad ledai įgautų, plius-minus, tirštos grietinės konsistenciją.
3. Transportuojam į dėžę/indą ir į šaldiklį bent 3 valandom, o geriausia – pernakt.

Visi namų gamybos ledai sušąla į labai kietą ledą, todėl prieš mėgaujantis išimam iš šaldiklio valandžiukę prieš ir kiek atitirpdinam (arba, kad ją velniai kur rautų, metam minutei-kitai į mikrobanginę).
--------------------------------------------------------------------------------
Mūsų verdiktas – liuks! Kremiški, švelnūs, sodrūs ir „turtingo“ skonio naminiai veganiški ledai.

Veganiški nekepti burokėlių krepšeliai

... arba saldi becukrė burokėlių tarta, gavusi 9 iš 10 skonio taškų.
Po labai pasisekusio burokėlių torčiuko (receptas – ČIA), užsinorėjau išbandyti daugiau nekeptų burokėlių saldumynų variantų. Taip ant stalo atsidūrė šie lengvučiai, skanučiai ir sveikučiai krepšeliai. Tiesa, vėlgi, nekantruolės garbės žodis – juos tiesiog būtina prieš patiekiant palaikyti šaldytuve pernakt, todėl rekomenduoju viską suruošti iš vakaro.
------------------------------------------------------------------------------------------
Krepšeliams:
1 puodelis datulių (brinkintų, jeigu sausos)
(galima naudoti džiovintas figas arba maišyti įvairiomis proporcijomis su datulėmis bei razinomis)
2/3 puodelio migdolų miltų (iki miltų susmulkintų migdolų)
(galima keisti bet kokiais kitais riešutais (išskyrus žemės) arba naudoti avižinius miltus (iki miltų susmulkintus avižinius dribsnius)
1-2 šaukštai vandens

Įdarui:
1 mažas žalias burokėlis arba pusė vidutinio
1 apelsinas su nutarkuota žievele (reikės ir žievelės, ir pačio apelsino)
0,5 puodelio brinkintų anakardžio riešutų
1 vidutinės citrinos sultys
1 šaukštas ryžių sirupo

1. Krepšeliams skirtus produktus išsukam maisto smulkintuvėje iki vientiso limpančio plasteliniško darinio naudodami kiek įmanoma mažiau vandens.
2. Iš to darinio kaip iš plastelino lipdom krepšelius. Arba trombuojam keksiukų formos dugną (naudojau silikonines keksiukų formeles).
3. Atidedam į šaldiklį, kol gaminsim įdarą.
4. Įdarui skirtus produktus sudedam į maisto smulkintuvą ir ilgai malam iki vientisos, glotnios masės, kol nelieka burokėlių gabaliukų. Paragaujam ir adaptuojam pagal skonį.
5. Užpildom keksiukų vidų, dedam į šaldytuvą ir pamirštam visai nakčiai.
6. Ryte tik pramerkę akis su naktiniais ir basom kojom bėgam ragauti, kas gavosi. Ties ketvirtuoju keksiuku jau galim ir arbatos užsivirti.

Veganiška pica su „sūrio“ padažu

Penktoji ciklo „Eksperimentai ir kitos linksmybės su veganiškais namie gamintais sūriais“ dalis (pirmoji dalis, antroji dalis, trečioji dalis, ketvirtoji dalis).
-----------------------------------------------------------------------------------------
1 pakelis šilkinio tofu
3 šaukštai maistinių mielių dribsnių
1 šaukštas švelnių garstyčių (prancūziškų)
1 kupinas šaukštelis paprikos miltelių
1 šaukštas sojos padažo
svogūnų miltelių, česnakų miltelių, druskos (arba keisti pastaruosius tris į asafetidos miltelius)
0,5 šaukštelio ciberžolės (nebūtina)
1 nepilnas (nubraukštas) šaukštas kukurūzų krakmolo
2-5 šaukštai sojos/riešutų/ryžių pieno

1. Visus ingridientus, išskyrus pieną, sudedam į maisto smulkintuvą ir išsukam iki vientisos masės. Paragaujam ir papildomom trūkstamais prieskoniais iki norimo aitrumo/švelnumo.
2. Pamažu pilam pieną (kuo mažiau) iki „sūrio“ masė taps norimos konsistencijos – maždaug riebaus jogurto (skystos grietinės). Nepersistengiam ir turim omenyje, kad kepant viskas dar labiau sutirštės dėl sudėtyje esančio krakmolo.
3. Klojam picos viršų ir kepam kaip įprasta. Arba naudojam su bekiaušiniais makaronais o bei visur kitur, kur noris „sūrio“ padažo.

P.s. šiandien kukurūzų tešlos (iš 1/2 kvietinių miltų + 1/2 kukurūzų miltų) picon atsigulė vos keli ingridientai: vyšniniai pomidorai, cukinija ir alyvuogės.

.

Veganiškas „omletas“ su veganiška „grietine“

Galima stoiškai nebandyti atkartoti jokių gyvulinės kilmės produktų skonių veganiškoje mityboje, bet galima ir pabandyti. Karūna nenukrenta.
Šiandien ant stalo garuoja veganiškas „omletas“ su veganiška „grietine“. Lengvas, skanus užkandis, paįvairinęs pusryčių meniu.
--------------------------------------------------------------------------------------------
„Omletui“:
1 pakelis šilkinio tofu
3 šaukštai ryžių/sojos/riešutų pieno
2 šaukštai maistinių mielių dribsnių
1 šaukštas kukurūzų krakmolo
0,5 šaukštelio ciberžolės
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
juodosios druskos (kala namak) arba įprastos
česnakų, svogūnų miltelių (arba asafetidos miltelių) (nebūtina)

Įdarui: norimų daržovių/grybų

„Grietinei“:
1 puodelis anakardžių riešutų (brinkintų pernakt) arba brinkintų lukštentų saulėgrąžų
1 nedidelės citrinos sultys
1 šaukštelis obuolių acto
druskos
2-5 šaukštai sojos/riešutų/ryžių pieno arba vandens

1. Veganiškai „grietinei“ skirtus produktus sumetam į maisto smulkintuvą ir išsukam iki vientisos masės naudodami kuo mažiau pieno/vandens, kol viskas supanašėja į grietinės konsistenciją. Įdedam į šaldytuvą, kol gaminsim omletą.
2. „Omletui“ skirtus produktus sudedam į maisto smulkintuvą, išsukam iki vientisos masės. Juodoji druska šiam patiekalui suteikia kiaušinio skonio, tačiau galima naudoti ir įprastą druską.
3. Masę pilam į keptuvę, formuojam blyną, kepam nelimpančios dangos keptuvėje ant silpnos ugnies, kol apskrunda, verčiam, apkepam ir iš kitos pusės.
4. Patiekiam su pasirinktomis daržovėmis ir atvėsinta veganiška „grietine“.

Veganiška šalta „latte“ be kofeino

Neretas sveika gyvensena besidomintis visiškai atsisako kavos ir kitų kofeino savyje turinčių gėrimų (juodoji, žalioji arbata, energetiniai gėrimai ir t.t.) dėl kofeino sukeliamo apgaulingo energijos antplūdžio ir vėliau sekančių nuovargio pojūčio/nuotaikos svyravimų ir t.t. Išsamiau – ČIA.
Kavos skonio besiilgintieji internete gali rasti prieskonių mišinių, kurie savo skonių savybėmis tikrai primena kavą, o savo kainų savybėmis – kosmosą. Žinoma, kur kas paprastesnė alternatyva yra cikorijų ar gilių kavos gėrimai.
Bėda, kad šiuo metu reziduoju ne Lietuvoje, kur cikorijos yra visiškai negirdėta retenybė. Paieškojus internete, aptikau arčiausiai mano mėgstamiausios kavos – latte – esantį veganišką nevirto gėrimo variantą, kuris pradžiugino skonio receptorius ir išlydė širdį.
--------------------------------------------------------------------------------------------
1 kupinas šaukštas migdolų, žemės arba anakardžių riešutų sviesto
0,5 šaukštelio vanilino esencijos
2 šaukštai maca miltelių
1 kupinas šaukštelis ashwagandha miltelių
1 šaukštas karobo miltelių (arba 100 proc. kakavos)
druskos, kajeno pipirų, cinamono pagal skonį
600 ml sojos/riešutų/ryžių pieno
ryžių sirupo pagal skonį arba 3-5 brinkintų datulių

1. Visus ingridientus sumetam į maisto smulkintuvą/koktelinę ir malam porą minučių, kol skoniai gerai persimaišo. Karobo milteliai daug labiau primena kavos skonį nei grynoji kakava, todėl jeigu norim labiau „latte“ varianto, naudojam karobo miltelius, jeigu širdis linksta link šaltos „moka“, keičiam 100 proc. kakava.
2. Paragaujam, papildom reikiamais prieskoniais/skiedžiam pienu.
3. Leidžiam nusistovėti, nusisėdėti ir nusigulėti bent 10 minučių.
4. Geriam ir palaimingai šypsomės.

Becukriai veganiški kokosų pieno ledai

Trečiasis veganiškų ledų bandymas (Nr. 1 – ČIA, Nr. 2 – ČIA). Rezultatas – džiuginantis, super paprastas ir greitas, ir tikrai besikartosiantis ant mūsų stalo.
---------------------------------------------------------------------------------------------
1 skardinė kokosų pieno
1 puodelis šaldytų arba šviežių uogų
1 šaukštas kokosų aliejaus
1 šaukštas ryžių sirupo

1. Kokosų pieno skardinę iki vientisos masės sumaišom su sirupu ir kokosų aliejumi.
2. Pridedam šviežių arba šaldytų uogų (naudojau šaldytų uogų mišinį).
3. Transportuojam į šaldymo kamerą bent kelioms valandoms.
---------------------------------------------------------------------------------------------
P.s. kokoso pieno pagrindą galima naudoti bet kokio kito skonio ledų gamybai: laimo/apelsinų/šokolado/mango/mėtų/etc. Skonius tarpusavyje galima visiškai maišyti ir permaišyti. „Kova be taisyklių.“

Sveikuoliškas avinžirnių užkandis

„„Game Of Thrones“ nauja serija = naujas sveikas užkandis“ ciklas tęsiasi. Šiandien eteryje – itin greitai pagaminamas, super paprastas ir labai traškiai riešutėliškai skanus avinžirnių užkandis.
------------------------------------------------------------------------------------

1 skardinė konservuotų avinžirnių
1 šaukštas alyvuogių aliejaus
prieskonių pagal skonį (druska, kajeno pipirai, paprikos milteliai ir kt. arba saldusis variantas - cinamonas, kardamonas ir kt.)

1. Pakaitiname orkaitę iki 180 laipsnių.
2. Nusunkiame konservuotus avinžirnius ir dedam į kepimo skardą, padengtą kepimo popieriumi be jokių prieskonių ir aliejų.
3. Kepam apie 30 min., kol avinžirniai apskrunda ir tampa traškūs (į tarpus galime paritinėti skardoje, kad iš visų pusių apskrustų).
4. Sumaišome su aliejumi ir norima prieskonių kombinacija.
5. Jungiamės žiūrėti „Game of Thrones“, solidariai pralaukiam bent jau muzikinę intro, o tada kertam dar šiltus.

Veganiškas brandintas „sūris“

Didelis šio gaminio pliusas – puikus, aitrus, labai sūriškas, delikatesinis rezultatas. Didelis minusas – labai ilgas gamybos procesas, kuriam morališkai ruošiausi kokias dvi savaites. Ar buvo verta? O taip.
Visų pirma, daiginam kviečius. Kaip tą daryti, pvz., ČIA.
Tuomet gaminam redžiuvelaką. Vienas iš būdų – ČIA.
Tada iš daigintų grūdų liekanų gaminam krekerius. Tokius, kaip ČIA. (Tiek tos, šitą žingsnį galima praleisti).
Ir tik tuomet gaminam veganišką brandintą „sūrį“.
-----------------------------------------------------------------------------------
2 puodeliai pernakt mirkytų anakardžių riešutų
0,5 puodelio redžiuvelako
druskos, česnako, svogūnų miltelių (arba asafetidos vietoj pastarųjų)
prieskonių apvoliojimui (kmynai, kuminai, paprikos milteliai, čili pipirai, nesmulkinti pipirai, žalumynai, etc.)

1. Riešutus išsukam maisto smulkintuve su redžiuvelaku iki vientisos masės.
2. Masę vyniojam į marlę (nebent visiško stebuklingo atsitiktinimo dėka namuose mėtosi specialus sūriams sukti skirtas audinys) arba paprastai atvirame inde laikom kambario temperatūroje bent 24 val.
3. Po paros masę marlėje kiek nusunkiam (nusausinam), sumaišom su norimais prieskoniais (į vidų dėjau asatefidos), išorę dengiam norimais priedais (dėjau kuminų, čili pipirų ir paprikos miltelių), dedam į šaldytuvą dar bent 24 valandoms, geriau – dvigubai tiek, o išvis gerai – pamirštam kokioms 5 paroms.
4. Tepam ant krekerių arba kitaip delikatesinamės.

Veganiškas lavos pyragaitis

Skaniausius tikruosius „Lava Cake“ be konkurencijos gamina mano draugė Sandra. Ir, reikia pripažinti, kad becukris veganiškas gyvenimas be jų atrodo kur kas liūdnesnis. Bent jau iki šiandien. Šiandien atradau tiesiai į dešimtuką pataikiusį veganiško lavos pyragaičio receptą. Suskubau išbandyti, ir, turiu pasakyti tik viena – 10 iš 10.
--------------------------------------------------------------------------
Pyragaičiui:
0,3 stiklinės graikiškų riešutų
0,3 stiklinės datulių (brinkintų, jeigu sausos)
0,3 stiklinės razinų
0,3 stiklinės avižinių miltų (iki miltų susmulkintų avižinių dribsnių)

Lavai (įdarui):
2 šaukštai ištirpdyto kokoso aliejaus
2 šaukštai 100 proc. kakavos
1 šaukštas ryžių sirupo
keli grūdai druskos
0,5 šaukštelio cinamono
čili pipirų miltelių pagal skonį

1. Pyragaičiams skirtus produktus susmulkinam maisto smulkintuvėje, iki kol visa masė sulimpa. Turi gautis minkymui pasiduodantis plasteliniškas darinys. Jeigu masė per biri, pilam truputį vandens (kuo mažiau).
2. Lipdom pyragaičius ranka arba ištrombuojam keksiukų formos dugną (geriau naudoti silikonines formas), pasiliekam dalį masės dugno uždengimui. Transportuojam į šaldymo kamerą, kol gaminsim lavą.
3. Lavai skirtus produktus sumaišom tarpusavyje, paragaujam rezultatą ir adaptuojam pagal skonį (dėjau labai daug čili pipiriukų, kad lava būtų tikrai su charakteriu).
4. Traukiam iš kameros kiek sustingusius keksiukus, pilam lavą, ant viršaus gražiai, kantriai ir akylai (kad lava neišbėgtų) užlipdom blyno formos kepurėles, kurios bus mūsų dugnas.
5. Apverčiam pyragaičius (iškratom lauk), ir mėgaujamės iškart, kol lava dar šilta ir nesustingusi.

Veganiškas „ricotta" sūris ant lazanijos

... arba tobulo veganiško sūrio paieška Nr. 3 (Nr. 1 – ČIA, Nr. 2 – ČIA).
Šio recepto idėjinį pradą labai sunku atsekti, perskaičiau kokius 8 būdus ir galutinį variantą susikūriau pati.
---------------------------------------------------------------------------------------------------
1 pakelis šilkinio tofu
300 gramų smulkintų lapinių kale kopūstų be kotų arba špinatų (nebūtina)
1 nedidelės citrinos spaustos sultys (kai kur naudoja šaukštą obuolių/vynuogių acto)
2 šaukštai maistinių mielių dribsnių
1 šaukštelis česnako miltelių
1 šaukštelis svogūno miltelių
0,5 šaukštelio druskos (arba keičiam pastaruosius tris į 1 šaukštelį asafetidos. Aš naudoju asafetidą, ji kur kas geriau atkartoja sūrio paskonį)
2-5 šaukštai sojos/riešutų/ryžių pieno arba vandens

1. Visus produktus, išskyrus špinatus (ar kale) bei pieną sudedam į maisto smulkintuvą ir išsukam iki vientisos masės. Pieno pilam kuo įmanoma mažiau. Ragaujam, kas gavos, koreguojam skonį su  prieskoniais.
2. Į masę sudedam kale kopūstus (ar špinatus) ir sumalam iki vientisos žalios makalošės. Jeigu nenorim žalios makalošės, smulkintus žalumynus nuplikom karštu vandeniu (kad sukristų), įmaišom į masę šaukštu.
3. Kepam, kaip įprasta.
-------------------------------------------------------------------------------------------------
Mūsų įvertinimas: 9 iš 10. Patiekalams su makaronais tikrai puikiai tinkanti sūrio alternatyva.

P.s. Lazanijos lakštai – be kiaušinių. Lazanijos sluoksniuose šįkart atsidūrė į košę sutrintas saldusis moliūgas (prieš tai keptas 30 min. orkaitėje gabalėliais), paprika, morkos ir porai.

Becukris riešutų sviesto kremo tortas

Labai kremingas, labai riešutų sviestiškas ir labai greitai padaromas saldumyno variantas.
Tiesa, teko pavargti, kol radau becukrius ruginius paplotėlius, bet, galų gale, apsistojau su šiais, ir rezultatas – fantastiškas.
------------------------------------------------------------------------------------------
Apatiniam sluoksniui:
100 gramų ruginių becukrių paplotėlių
3 šaukštai kokosų aliejaus
1 šaukštas ryžių sirupo
cinamono

Kremui:
1 pakelis (~200 gramų) šilkinio tofu
2 šaukštai žemės riešutų sviesto
1 šaukštas ryžių sirupo

Šokoladui:
2 šaukštai tirpinto kokosų aliejaus
2 šaukštai 100 proc. kakavos
1 šaukštas ryžių sirupo
cinamono, kardamono, kajeno pipirų, druskos, vanilino (nebūtinai)

1. Ruginius paplotėlius susmulkinam iki trupinių, juos pakepinam kokoso aliejuje su sirupu ir cinamonu bent 5 minutes vis maišydami, kad skoniai persigertų.
2. Trupinius pritrombuojam į torto formos dugną (naudojau 20 cm skersmens atidaromą torto formą), metam į šaldymo kamerą, kol gaminsim likusį tortą.
2. Kremo sluoksniui skirtus produktus sumetam į maisto smulkintuvą, viską išsukam iki viensisos, kreminės masės. Užpilam trupinius, dedam atgalios į šaldiklį, kol gaminsim šokolado sluoksnį.
3. Šokolado sluoksniui skirtus produktus sumaišom tarpusavyje, paragaujam ir pakoreguojam pagal skonį. Užpilam ant torto.
4. Tortą bent 15 minučių palaikom šaldiklyje, kad viršutinis sluoksnis sustingtų. Tuomet bent 2 valandas palaikom šaldytuve, kad skoniai tinkamai nusistovėtų, o kremas sustingtų.
Arba, et, neiškentę valgom, kaip yra.

Sveikuoliški šventuoliški kale čipsai

O taip, klasika. Jeigu esate veganas veteranas, tikrai turite daržovių/vaisių džiovintuvą ir jau maždaug pusę savo gyvenimo valgote įvairius natūralius daržovių čipsus, paties gamintus namuose, tame idiliškame aparate.
Aš, kaip žinia, esu su „atsiprašau, dar mokausi“ ženkliuku atlape, bet nepaisant to, labai knieti viską pabandyti turimomis sąlygomis, t. y. šiuo atveju – orkaitėje.
 Taigi, „Game Of Thrones“ nauja serija = naujas užkandis.
---------------------------------------------------------------------------------------
300 g lapinių kale kopūstų
norimų prieskonių (žolelės, druska, kajeno pipirai, čili pipirai, kuminas, kita)
1 šaukštas alyvuogių aliejaus

1. Įkaitinam orkaitę iki 160 laipsnių.
2. Kale nuplaunam, supjaustom/suplėšom pusės delno dydžio gabalėliais, tam naudojam tik pačius lapelius, be kotų/stiebų.
3. Gerai nusausinam. Labai svarbu nedėti šlapių kopūstų į orkaitę, nes šie kaip mat sutrokš, o ne išdžius. Aš darbavausi popieriniu virtuviniu rankšluosčiu, išnaudojau pusę rulono (apie jų kainas visi žinom, tai mano apmaudą visi irgi suprantam).
4. Subarstom norimus prieskonius, gerai išmaišom rankomis kartu su aliejumi.
5. Dedam į skardą vienu sluoksniu.
6. Kepam apie 15-20 minučių, priklausomai nuo orkaitės karščio palaikymo stabilumo, kol čipsai tampa traškūs, bet nesudegę.
7. Ištraukiam, neliečiam, atvėsinam iki galo.
8. Jungiamės naują „Game Of Thrones“ seriją ir vėl kertam čipsus be kaltės.

Veganiškas nekeptas becukris moliūgų pyragas

Priešistorė labai paprasta: turėjau moliūgo. Norėjau torto. Radau. Gavosi labai lengvas, daržovikošiškas saldumynas.
Mūsų įvertinimas: 7,5 iš 10.
-------------------------------------------------------------------------------------------
Apatiniam sluoksniui:
1 puodelis bet kokių riešutų (dėjau dalį Makadamijos, dalį graikiškų)
1 puodelis datulių (brinkintų, jeigu sausos)
1 puodelis avižinių miltų (iki miltų susmulkintų avižinių dribsnių)
2-5 šaukštai riešutų/sojos/ryžių pieno arba vandens

Viršutiniam sluoksniui:
2 puodeliai moliūgo (naudojau saldųjį, rausvą)
1 vidutinė morka (nebūtina)
5 datulės (brinkintos, jeigu sausos)
1 šaukštas ryžių sirupo
1 apelsino sultys (galima nutarkuoti ir žievelę)
Cinamono, druskos, kardamono, imbiero miltelių, maltų gvazdikėlių (pagal skonį bei norus)

1. Apatiniam sluoksniui skirtus produktus sudedam į maisto smulkintuvą, išsukam iki vientisos, lipnios masės pieno naudodami kiek įmanoma mažiau.
2. Trombuojam ją į torto formos dugną (naudojau 20 cm skersmens atidaromą torto formą), paliekam šaldiklyje, kol gaminsim viršutinį sluoksnį.
3. Viršutiniam sluoksniui skirtus produktus sumetam į maisto smulkintuvą ir išsukam iki vientisos košelės. Užpilam torto formą ir dedam atgal į šaldiklį bent 20 min., o tuomet į šaldytuvą bent 2 valandoms, o geriausia – parai. Arba, kaip visada, jokių „dar palauk, dar ne dabar“ rekomendacijų nesilaikom ir ragaujam iš karto. Tačiau, garbės žodis, šio torto skonis kur kas geresnis kitądien. 

Veganiška pica su "mozzarella"

Tobuliausio veganiško sūrio ant picos paieškos tęsiamos. Šiandien ant bandomųjų laboratorinių darbų stalo – veganiška mozzarella.

----------------------------------------------------------------------------------

1 puodelis pernakt mirkytų anarkardžio riešutų

1 šaukštas kukurūzų krakmolo

1 šaukštas alyvuogių aliejaus

2 šaukštai maistinių mielių dribsnių

1 šaukštelis česnako miltelių

1 šaukštelis svogūno miltelių 

0,5 šaukštelio druskos (arba keičiam tris pastaruosius 1 šaukšteliu asafetidos miltelių)

1 šaukštas šviežių citrinos sulčių

0,5 stiklinės karšto vandens

1. Visus ingridientus sudedam į maisto trintuvę ir suplakam iki vientisos masės.

2. Masę supilam į pakaitintą keptuvę, nuolat maišydami (žinau, kad tingisi, bet svarbu) ant vidutinės ugnies kepinam, kol krakmolas pradeda veikti ir viskas ima tirštėti.

3. Vis dar maišom ir vis dar kepinam, iš viso – apie 5 minutes, kol masė ima sulipinėti į atskirus gabalus. Nukaičiam (yra toks žodis?) nuo ugnies.

4. Dedam ant picos viršaus, kepam kaip įprasta.

Picą gaminamės kaip kam skanu ir kaip kam įdomu tądien. Šiandien manojoj atsidūrė veganiško bešamelio pagrindu pakepti špinatai, saulėje džiovinti pomidorai, porai, trijų spalvų paprikos, švieži čili pipirai ir alyvuogės. 

----------------------------------------------------------------------------------

Mūsų vertinimas: 8,7 iš 10. Tąsus darinys kur kas sūriškiau pradžiugino širdį ir akį.

Nekeptas becukris morkų pyragas

Šiandien  – Mano Žmogaus gimtadienis. Dar prieš tris mėnesius buvo žadėta, kad pirksim toksiškai saldų morkų pyragą su gausia cukrine glazūra viršuje, apačioje ir į tarpus. Kaip gyvenime retsykiais pasitaiko, pažadai liko pažadais. Nuomonių ir sprendimų ratui apsisukus šiandien imuosi gaminti nekeptą becukrį morkų pyragą, kuris buvo įvertintas 9 iš 10.

--------------------------------------------------------------

Pyrago sluoksniui:
2 didelės nuskustos morkos
2 puodeliai datulių (brinkintų, jeigu sausos)
1 puodelis avižinių miltų (iki miltų susmulkintų avižinių dribsnių)
0,5 puodelio džiovinto kokoso drožlių
1 šaukštelis cinamono

Pyrago pertepimui:
2 puodeliai pernakt mirkytų anakardžių riešutų
2 šaukštai šviežios citrinos sulčių
2 šaukštai kokoso aliejaus (tirpinto)
1 šaukštas ryžių sirupo
2-5 šaukštai sojos/riešutų/ryžių pieno arba vandens

1. Pyrago pertepimui skirtus produktus (išskyrus pieną) sudedam į maisto smulkintuvą ir sumalam iki vientisos, glotnios masės pieno pildami kiek įmanoma mažiau. Turi gauti tiršto jogurto arba grietinės konsistencijos masė. Atidedam į šaldymo kamerą, kol gaminsim pyrago sluoksnį.
2. Pyrago sluoksniui skirtus produktus sumetam į maisto smulkintuvą ir išsukam iki vientisos košės.
3. Trombuojam pusę masės torto formos dugne (naudojau 20 cm skersmens atidaromą torto formą), sukrečiam pusę baltojo pertepimo sluoksnio, išlyginam. Teoriškai – dedam į šaldiklį, bet praktiškai – labai atsargiai, sulaikę kvėpavimą, kad nepersimaišytų sluoksniai, dedam likusią torto sluoksnio dalį ant viršaus ir jau tada kišam į šaldytuvą bent 4 valandom drauge su kitame indelyje gulinčiu pertepimo sluoksniu.
4. Prieš patiekiant, tortą aptepam likusiu baltuoju sluoksniu, puošiam graikiniais riešutais, žvakutėmis, dainomis ir bučiniais, arba paliekam, kaip yra.

Sveikuoliški krekeriai

Sveikuoliškų krekerių variantų (kaip ir „energijos rutuliukų“) yra pasaulyje daugiau negu laiko juos išbandyti. Todėl kas kartą tenka vadovautis sava galva, nuojauta ir „ką turėjau, tą sudėjau“ principu. Šiandien rankoj laikau nuo redžiuvelako likusius smulkintus daigintus kviečius, kurie ir keliaus į sveikuoliškus krekerius.

Beje, pats primityviausias variantas – chia krekeriai, pagaminti iš bent 15 minučių vandenyje brinkintų chia sėklų su priedais ir prieskoniais.

Tobulam interneto receptų pasaulyje visi veganai turi vaisių džiovintuvus, kurių pagalba ir gamina (džiovina) krekerius (tuomet grūdai ir kiti priedai išsaugo savo gerąsias savybes). Man belieka truputį numoti ranka ir naudotis orkaite.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
0,5 stiklinės nuo redžiuvelako likusių smulkintų daigintų kviečių
3 šaukštai chia sėklų
3 šaukštai smulkintų linų sėmenų
1 šaukštas saulėgražų
1 šaukštas moliūgo sėklų
1 šaukštas goji uogų
1 šaukštas kedro riešutų
druskos
1 stiklinė vandens

1. Įkaitinam orkaitę iki 150 laipsnių.
2. Viską gerai sumaišome giliame dubenyje, užpilame vandeniu, dar geriau sumaišome ir leidžiame bent 20 min. pribrinkti.
3. Jeigu masė vis dar per skysta, dedam daugiau chia arba smulkintų linų sėmenų.
4. Ištepam skardą aliejumi, formuojam apvalius, kvadratinius, trikampius, stačiakampius arba 3D efekto krekerius, prispausdami masę prie skardos dugno.
5. Kepam bent 20 minučių iš vienos pusės, tada verčiam ir kepam 20 minučių iš kitos pusės.
6. Ragaujam atvėsintus. Smaližės nekantruolės garbės žodis – šie krekeriai turi pilnai atvėsti.

Nekeptas becukris citrinų tortas

Vienas iš dangiškesnių desertų – laimo pyragas su kondensuotu pienu ir laimo sultimis. Šiandien užsifrustravau ir apsiėmiau veganiško becukrio citrinų/laimo torto paieškomis ir kūryba. Radau. Užšalęs primena citrininį šerbetą, atšilęs – citrinų tarta.
----------------------------------------------------------------------------------------------
Apatiniam sluoksniui:
1 puodelis pernakt brinkintų migdolų riešutų
1 puodelis brinkintų datulių, jeigu sausos
keli šaukštai avižinių miltų (iki miltų susmulkintų avižinių dribsnių)
keli lašai valinės esencijos
2-5 šaukštai sojos/riešutų/ryžių pieno arba vandens

Viršutiniam sluoksniui:
1 puodelis pernakt brinkintų anakardžių riešutų
0,5 puodelio brinkintų datulių, jeigu sausos
0,5 puodelio citrinos arba laimo sulčių
1 citrinos arba laimo nutarkuota žievelė
1 šaukšto ciberžolės (spalvai, bet nebūtina)
iki 0,5 puodelio sojos/riešutų/ryžių pieno arba vandens
1 šaukštas ryžių sirupo, jeigu labai norisi saldžiau
keli grūdeliai druskos

1. Apatiniam sluoksniui skirtus produktus sumetam į maisto smulkintuvą ir malam iki kol susiformuoja vientisas besisukantis gumulas. Adaptuojam jį su avižinių miltų ir pieno/vandens kiekiais. Jeigu gaunasi maždaug plastelino konsistencijos lipnus reikalas, darbą atlikom gerai.
2. Trombuojam dugninį sluoksnį ten, kur jam priklauso – torto formos dugne (naudojau 20 cm skersmens atidaromą torto formą). Paliekam šaldiklyje, kol gaminam citrinų sluoksnį.
3. Sumetam visus viršutiniam sluoksniui skirtus produktus į maisto smulkintuvą, išskyrus pieną/vandenį. Malam iki vientisos masės, vis papildydami pienu/vandeniu (kuo mažiau).
4. Supilam ant dugninio sluoksnio ir paliekam ramybėje šaldytuve bent 2 val. Jeigu norime šerbeto ledų efekto – laikom šaldiklyje.
5. Ragaujam, rodom vienas kitam geltonai ciberžolės nudažytą liežuvį ir juokiamės.

Naminiai tortilijų čipsai su namine guacamole

Kassavaitinis „Game Of Thrones“ ritualas reikalauja nuodėmingų užkandžių. Pavyzdžiui, aštrių kukurūzinių čipsų su jiems priderančiu mirkalu. Kiek paieškojus, nustebau, kaip lengva sveikesnius tortilijų čipsų variantus pasigaminti namuose.

Pats paprasčiausias, primityviausias, tiesiog pirmykštis būdas yra: nusiperkam jau pagamintus tortilijos lakštus. Supjaustom trikampiais. Paprieskoninam, pažolinam, padruskinam pagal norus. Ištepam skardą aliejumi. Dedam į orkaitę, paskrudinam apie 10 min. Valgom.

Visgi, daugiau pasitenkinimo teikia kiek daugiau pastangų reikalaujantis receptas. Guacamole susimalsim, kol keps čipsai.
--------------------------------------------------------------------------------------------------
Tortilijų čipsams:
2 puodeliai kukurūzų miltų
1,5 puodelio vandens
druska ir kiti prieskoniai pagal skonį (paprika, čili, kajenas, raudonėlis, bazilikas, česnako, svogūnų milteliai, kuminai ir pan.)

Guacamole:
1 didelis arba 2 maži gerai prinokę avokadai
2 vidutinio dydžio pamidorai
2 salierų stiebai
keletas česnako skiltelių arba česnako miltelių
1 mažas svogūnas arba svogūno miltelių
1 šaukštas alyvuogių aliejaus
1 citrinos sultys

1. Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių.
2. Sumakaluojam miltus su prieskoniais, pilam vandens, maišom, kol kurukūzų miltai ima kibti tarpusavyje ir susiformuoja biri, į smėlinę tešlą panaši konsistencija.
3. Trombuojam tą mišinį į nepridegančios/nelimpančios kepimo skardos dugną (arba patepam aliejumi) maždaug 1 cm sluoksniu.
4. Dedam į orkaitę maždaug 10 minučių. Kai ištraukiam, tešla būna jau sulipusi į vieną lakštą. Jei pavyksta, iškeliam jį gražiai lauk, dedam ant lentutės ir pjaustom trikampiais. Man nepavyko, tai tiesiog kitą skardą išklojau kepimo popieriumi, ir į ją transportavau trikampėlius po vieną.
5. Dedam atgalios į orkaitę maždaug 30 min., kol čipsai apskrunda (galima vartyti, bet galima ir tingėti, jeigu gera orkaitė).
6. Gaminamės guacamole: sumetam visus produktus į smulkintuvą, spustelim mygtuką, plakam iki vientisos masės.
7. Ištrauktus čipsus galutinai atvėsinam.
8. Jungiamės „Game Of Thrones“ ir kertam čipsus be kaltės.

Becukriai sezamo sėklų pastos (Tahini) batonėliai

Sezamo sėklų pastą (Tahini), vienas-du, galima pasigaminti namuose: ant sausos keptuvės paskrudinam du puodelius sezamo sėklų, dedam į maisto smulkintuvą ir kantriai malam iki vientisos masės, kol išsiskiria natūralūs aliejai. Viskas.

Ši pasta yra labai išsiskirianti, skalsi. Ja pagardinti saldėsiai paprastai permuša visus kitus skonius, todėl sezamų pastą naudoju retai ir atsargiai. Bet kartais nutinka ta diena, kai prisireikia būtent Tahini.
-------------------------------------------------------------------------------------------------
Apatiniam sluoksniui:
1 puodelis avižinių miltų (iki miltų susmulkinti avižiniai dribsniai)
1 puodelis datulių (brinkintų, jeigu sausos)
3-5 šaukštai sojos/ryžių/riešutų pieno arba vandens

Viduriniąjam sluoksniui:
1 puodelis datulių (brinkintų, jeigu sausos)
1 šaukštas tahini
3-5 šaukštai sojos/ryžių/riešutų pieno arba vandens
keli lašai vanilės ekstrakto

Viršutiniajam sluoksniui:
1 puodelis datulių (brinkintų, jeigu sausos)
1 šaukštas tahini
1 šaukštas 100 proc. kakavos miltelių
3-5 šaukštai sojos/ryžių/riešutų pieno arba vandens
cinamono, druskos (nebūtina)

1. Sumetam datules su avižiniais miltais ir išsukam maisto smulkintuvėje iki vientiso gumulo. Pilam pieno/vandens, jeigu nesilipina – gautis turi maždaug plastelino paslankumo masė.
2. Trombuojam į pasirinktą dežutę/indelį, atidedam į šaldymo kamerą, kol gaminam antrąjį sluoksnį.
3. Sudedam antrąjam sluoksniui skirtus produktus į smulkintuvą, išsukam iki vientisos masės (tiršto jogurto konsistencijos). Tirštumą adaptuojam pieno kiekiu. Dedam ant pirmojo sluoksnio, vėl transportuojam į šaldiklį, kol darysim paskutinį sluoksnį.
4. Sudedam viršutiniam sluoksniui skirtus produktus į maisto smulkintuvą ir išsukam iki vientisos, jogurto tirštumo masės. Koreguojam vėl su pieno kiekiu.
5. Paliekam šaldytuve bent 2 valandas. Supjaustom norimais gabaliukais ir gaunam reikiamą dozę Tahini.

Becukriai naminiai avižiniai sausainiai

Avižinius sausainius gamindavau kas tris dienas, menu. Nes per dieną nieko nelikdavo, o likusias dvi vėl gaminti tingėdavosi. Jų esmė buvo 5 kupini šaukštai medaus ir pusė keptuvės sviesto.
Kurį laiką nebevartojant cukraus, skonio receptoriai adaptavosi ir normalizavosi. Pati nustebau, kad avižiniams sausainiams su datulėmis arba razinomis jokių papildomų saldinimų iš viso nebereikia.
--------------------------------------------------------------------------------------------------
2 stiklinės avižinių dribsnių
4 šaukštai kokosų aliejaus
2 nedideli gerai prinokę arba pernokę bananai
1 šaukštelis kepimo miltelių
cinamono, malto kardamono, druskos (nebūtina)
sauja datulių ir (arba) razinų, kitų džiovintų vaisių pagal skonį
turimų po ranka riešutų, kokoso drožlių, saulėgrąžų, moliūgų sėklų ir kt.
2 šaukštai 100 proc. kakavos, jeigu norime šokoladiškesnio varianto

1. Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių.
2. Keptuvėje išlydom kokoso aliejų, jame 5 minutes paskrudiname avižinius dribsnius (galime šį žingsnį ir praleisti, bet daug sausainiškesnis rezultatas gaunasi).
3. Bananus sutrinam į viensitą tyrę, įmaišom į avižinius dribsnius, sudedam visus turimus/norimus priedus ir prieskonius.
3. Jeigu masė nė kiek nesikabina, įpilam truputį karšto vandens. Galima ir avižinių dribsnių miltų (tie patys, tik iki miltų susmulkinti avižiniai dribsniai) įmaišyti. Jeigu norisi bananaduoniškesnio varianto, dedam į tyrę dar 2-3 sutrintus bananus.
4. Su šaukštu formuojam sausainius skardoje, išklotoje kepimo popieriumi. Kepam apie 30 min., kol gražiai apskrunda.
5. Suvalgom per vieną dieną, kitas dvi dienas tingim, tada kartojam.

Veganiški avižinių dribsnių ledai

Toliau eksperimentuoju su ledais. Šįkart ant stalo – interneto išliaupsinti avižinių dribsnių veganiški ledai, kurie, neva, kur kas skanesni nei bananiniai. Bananinių receptas ČIA. Bandau su dviem skoniais iškart: kokosiniais ir šokoladiniais.
---------------------------------------------------------------------------
1,5 puodelio avižinių dribsnių
1 puodelis sojos/riešutų/ryžių pieno (kaip per 2 minutes pasigaminti riešutų pieną – ČIA)
1 šaukštas 100 proc. kakavos
1 šaukštas turimo riešutų sviesto arba tahini
1 šaukštas kokosų aliejaus
0,5 puodelio kokoso drožlių
Stevijos arba ryžių sirupo saldinimui
Vanilės ekstrakto (nebūtina)

1. Avižinius dribsnius sumalam smulkintuvu iki miltų, užpilam turimo augalinio pieno, gerai išmaišom, leidžiam pabrinkti bent 20 min.
2. Atskiriam masę į dvi dalis, vienai naudojam riešutų sviestą ar tahini, kakavą, kitai daliai – kokoso aliejų ir kokoso drožles. Kiekvieną atskirai vėl dedam į smulkintuvą (kombainą) ir labai gerai išmaišom iki vientisos, glotnios masės.
3. Dedam į indą, transportuojam į šaldymo kamerą ir kantriai laukiam kitos dienos (arba bent 5 valandas).
--------------------------------------------------------------------------------
Mūsų verdiktas: deja, bet ne ledai. Kadangi pastaruosius porą metų rytais pusryčiams valgėm virtą avižinę košę, skonio receptoriai signalizuoja tokią žinią: „o, kokia skani, šalta košė su priedais, neprimenanti ledų“.

Veganiška becukrė bananinė duonelė

Vėl bananai, taip taip. Šįkart – kepinėlis, vadinamas „banana bread“, kuris savo skoniu labiau primena pyragą nei duoną ir nuo kurio variacijų (su riešutais, razinomis, datulėmis, saulėgrąžomis, moliūgų sėklomis, kitais priedais ir be jų) lūžta internetas. Labai paprasta, labai greita, labai skanu.
------------------------------------------------------------------------------------
3 gerai prinokę arba pernokę bananai
0,3 puodelio aliejaus (naudojau kepimui skirtą alyvuogių aliejų)
1 šaukštas ryžių sirupo
1-1,5 puodelio miltų (priklausomai nuo tešlos skystumo)
1 nubrauktas arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
Cinamono, malto kardamono, druskos (nebūtinai)

1. Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių.
2. Bananus sutrinam blenderiu arba bulvių košės grūstuve (šakute) iki vientisos košelės be gumuliukų, supilam aliejų, sirupą, išmaišom.
3. Tobulam pasaulyje – persijojam miltus. Bet mes visi žinom, kaip ten būna. Pradžioje naudojam dalį miltų, vėliau adaptuojam pagal poreikį. Sumaišom su kepimo milteliais, dedam į bananų ir aliejaus mišinį, išmaišom. Tešla turi gautis labai tirštos grietinės konsistencijos. Jeigu reikia, dedam dar miltų.
4. Dedam visus trokštamus priedus: džiovintus abrikosus, razinas, grūdus, riešutus, sėklas. Šįkart  į vidų nedėjau nieko, labai norėjau gryno skonio.
5. Supilam į nedidelę keksų kepimo formelę, šaunam į orkaitę ir kepam apie 30 min., kol gražiai apskrunda ir tešla nelimpa prie medinio pagaliuko/degtuko/dantų krapštuko.
6. Valgom be nieko, dar šiltą.

Becukris šokoladinis putėsis

Šokoladinio cheminio parduotuvinio putėsio veganinis becukris sveikas atitikmuo per 2 minutes. Žinoma, kad kur kas skanesnis! Šis BLOG'as niekada man neleis tvirtinti priešingai.
---------------------------------------------------------------------------
2 gerai prinokę arba pernokę bananai
1 gerai prinokęs didelis avokadas (arba 2 mažesni)
2 šaukštai 100 proc. natūralios kakavos miltelių
1 šaukštas ryžių sirupo arba 5 didelės datulės (brinkintos, jeigu sausos)
0,5 stiklinės riešutų/sojos/ryžių pieno (kuo mažiau). (Greičiausias būdas pasidaryti riešutų pieno - ČIA).
keli grūdeliai druskos

1. Kas lupasi nulupam, sumetam viską į maisto smulkintuvą, pradedam malti pieno pildami tik tiek, kiek reikia, kad visa masė pavirstų į putėsio konsistencijos skanumyną.
2. Iškratom į stiklinę, ragaujam ir su kiekvienu šaukštu tęsiam palaimingą „mmmmmmmm“. O geriausia, kad visiškai tuo metu neapsimetinėjam.

Veganiška pica su „parmezanu“

Paprastų ir neprastų kasdieniškų sveikuoliškų veganiškų raw salotų ar daržovių troškinių o bei kitų darinių nusprendžiau į šį BLOG'ą nedėti, tačiau pica savo poreikiu kiek primena saldumynus, todėl pasidalinsiu tobuliausio veganiško sūrio paieškomis. Pirmasis sąraše – veganiškas parmezanas.
---------------------------------------------------------------------------
1 stiklinė anakardžių riešutų (ne brinkintų)
2 šaukštai maistinių mielių dribsnių
3 šaukštai šviežiai spaustų citrinos sulčių
1 arbatinis šaukštelis svogūnų miltelių
1 arbatinis šaukštelis česnakų miltelių
0,5 arbatinio šaukštelio druskos

1. Visus sausus produktus sudedam į maisto smulkintuvą ir sumalam iki vientisų birių miltų.
2. Įdedam citrinų sultis, ūžtelim prietaisą dar 15 sekundžių arba tiesiog pamaišom barbariškai šakute. Gautą masę dedam ant paruoštos picos, kurios receptas ir įdaras – kiekvienos šeiminkės tos dienos nuotaikos reikalas.
3. Kepam kaip įprasta. Ragaujam skeptiškai suraukę kaktą. Galų gale pripažįstam, kad tikrai skanu.
---------------------------------------------------------------------------------
Mūsų įvertinimas: 8 iš 10. Gaunasis gan skalsus, stiprus skonis (kaip ir orginalaus parmezano, taip taip), galima jį švelninti mažinant maistinių mielių dribsnių ir prieskonių kiekį. Geriausia yra tiesiog ragauti ir adaptuoti šį veganišką „parmezaną“ dar prieš dedant ant picos.

P.s. Pica buvo gaminta iš tradicinės sausos mielės/druska/aliejus/vanduo tešlos. Šeimininkės tos dienos nuotaika buvo skirta saulėje džiovintų pamidorų, marinuotų paprikų, keptuvėje su datulių sirupu kiek pakaramelizuotų svogūnų ir alyvuogių įdarui.

Becukrė bananų chalva

Mane visuomet žavi indiška virtuvė. Prieskonių gausa, ašrūs valgiai, ir, didžiąja dalimi, vegetariška mityba. Indiški saldumynai – tai visiškos kalorijų bombos, kurių esmę sudaro perdėti cukraus ir krakmolo kiekiai. Bet viską galima adaptuoti, tiesa?
O Mano Žmogų, kaip jau žinia, žavi kokosai. Ir bananai. Kurie labiau – dar nenustatyta, todėl už akių visuomet užkliūna abu šie raktažodžiai.
Šiandien tyčiom ar netyčiom pasitaikė šis puikus, lengvas pusrytinis desertas, kuriam tikrai rašau "įskaityta".
---------------------------------------------------------------------------------------------
2 gerai prinokę bananai
1 puodelis manų kruopų košės
bent 5 šaukštai aliejaus (naudojau nerafinuotą alyvuogių, skirtą kepimui)
1 stiklinė riešutų/ryžių/sojos pieno (kaip per 2 minutes pasidaryti riešutų pieną – ČIA).
1 šaukštas ryžių sirupo
kitų priedų pagal skonį - riešutai, razinos ir pan. (aš nedėjau nieko kito)

1. Keptuvėj įkaitinam aliejų, supilam manų kruopas ir pakepinam iki auksinės spalvos (maždaug 4 minutes), tuomet sumetam gan stambiai riekelėmis supjaustytus bananus. Nors yra didelis noras tuos gabalus smulkinti, kad gautųsi vientisa masė, to nedarom, nes pakepę susikaramelizavę bananų kąsniai yra visos chalvos pats džiaugsmas.
2. Supilam sirupą, kitus priedus, jeigu naudojame (riešutai, razinos ir pan.) ir maišant užpilam stikline karštu sojos arba riešutų/ryžių pienu.
3. Maišydami dar pakepam vos kelias minutes ant lėtos ugnies, nes manai ir taip momentaliai sugeria visą skystį ir sušoka į gabalus, daug perdėm stengtis nereikia. Supresuojam į puoduko ar kito mažo induko dugną, apverčiam, iškratom į lėkštę, patiekiam ir gan nuodėmingai saldžiai pusryčiaujam.

Veganiškas becukris bananinis šokoladinis tortas su kremu

O tu Šventas Veganiškume. Tai yra 12 iš 10 balų surinkęs torto receptas (pagaminus dar keturis variantus ir papildžius šiomis išvadomis vėliau), kurį rekomenduoju absoliučiai visiems smaližiams.
-------------------------------------------------------------------------------------
Pagrindui:
1 puodelis pernakt brinkintų graikiškų riešutų
1 puodelis pernakt brinkintų anakardžių riešutų (arba migdolų)
1,5 puodelis datulių (brinkintų, jeigu sausos)
keli grūdeliai druskos
keli lašai natūralaus vanilės ekstrakto (nebūtina)

Viduriniam sluoksniui:
3 gerai sunokę bananai (vieną bananą atidedam supjaustymui skiltelėmis)
1 kupinas šaukštas anakardžių riešutų sviesto
2 šaukštai ištirpinto kokosų aliejaus
2 šaukštai ryžių sirupo
3 šaukštai sojos/ryžių/riešutų pieno (tinka ir kokosų) (riešųtų pieną iš turimo riešutų sviesto galima pasidaryti per 2 minutes, kaip – apačioje).
2 šaukštai 100 proc. kakavos miltelių
keli grūdeliai druskos

Kreminiam sluoksniui:
Pernakt šaldytuve laikytas kokosų pieno/kremo indelis (riebesnis, jeigu yra pasirinkimas)
keli lašai natūralaus valinės ekstrakto (nebūtina)
ant šaukštelio galo stevijos miltelių (arba pusę arbatinio šaukštelio datulių/klevų sirupo)

1. Pagrindo sluoksniui skirtus produktus sudedam į maisto smulkintuvą, malam, kol po kombainą makaluojas vientisas gumulas. Juo išklojam torto pagrindą (naudojau 20 cm atidaromą torto formą), dedam į šaldiklį (šaldymo kamerą), kol gaminam antrąjį sluoksnį.
2. Antrajam sluoksniui skirtus produktus sudedam į virtuvinį kombainą arba blenderinę, pasiliekam vieną bananą. Sumalam iki vientisos, kreminės masės. Ištraukiam iš kameros torto pagrindą, supjaustom bananą riekelėmis, sudedam, ant jo užpilam vidurinę masę ir vėl kišam į kamerą, kol gaminam trečiąjį sluoksnį.
3. Nevartant iš šaldytuvo ištraukiam kokoso pieno indelį, atsargiai atidarom viršų, išimam susiformavusį ir sustingusį kokoso kremo sluoksnį (be skysto pieno), dedam į blenderinę arba mikserio indelį ir su vanile bei saldikliu suplakam iki purios masės. Praktiškai, tai tinka ir šakute gerai išmaišytas kremas, svarbu, kad būtų daug maž vientisa, plaktos grietinėlės konsistencijos masė.
4. Ištraukiam tortą iš šaldiklio, dedam ant viršaus kokosų kremo sluoksnį, puošiam bananais arba nebūtinai, dedam į šaldytuvą atvėsinti arba nebesulaukiam ir naikinam iš karto.
----------------------------------------------------------------------------------------
Riešutų pieno „shortcut'as“ (greičiausias būdas):
1 šaukštas turimo riešutų sviesto
4 datulės arba 1 arbatinis šaukštelis datulių/klevų sirupo
500 ml - 1 l vandens
Viską sudedam į blenderį (smulkintuvą/trintuvą), paplakam 1 minutę. Viskas.

Labai energingi sveikuoliški rutuliukai

Milžinišką saldžiosios veganinės raw mitybos dalį sudaro datulės, riešutai, riešutai ir datulės bei datulės su riešutais.
Iš jų gaminami tortų, pyragų pagrindai, pertepimai, saldūs padažai bei visur labai populiarūs „energy balls“ (energijos rutuliukai) arba „energy bars“ (energijos batonėliai).

Formuoti iš gautos lipnios masės galima nors ir jūrų arkliukus, esmė yra paprasta:
1. imam datules (jeigu sausos - brinkintas, jeigu „mėsingos“ (heh :), tik nuplautas);
2. imam visiškai bet kokius riešutus (geriau brinkintus bent 4 val. – 6 val., o patogiausia – pernakt, o dar neapsakomai patogu, bet ne raw'iška –  pavirti 20 min.) ;
3. imam visiškai bet kokius mėgstamus kitus priedus: saulėgrąžas arba sezamo sėklas, arba moliūgo sėklas, arba džiovintas uogas (goji, inca ir kt.), arba kokosų drožles, arba razinas, bet ką, kol fantazija baigias ir kiekvienąkart vis kitaip;
4. pridedam cinamono arba kitų pyragiškų prieskonių, arba 100 proc. kakavos, arba kerobo, arba spirulinos, arba kanapių, arba chia sėklų, arba augalinio proteino miltelių arba nededam nieko;
5. viską sumetam į smulkintuvą ir malam, kol sveikuoliškas energingas gėris sulimpa į vieną besisukantį nevaldomą gumulą. Traukiam, presuojam, formuojam formas, atvėsinam, valgom.

Kodėl energingi? Nes riešutai, datulės, sėklos, priedai bei proteinai turi begales kalorijų ir suteikia energijos – tokie rutuliukai gali atstoti cukraus poreikį organizme aktyviai leidžiant laisvalaikį. Kodėl sveikuoliški? Na, nes akivaizdu :)

Manasis variantas išvis neapsakomai šventuoliškai sveikas, nes su daigintais žaliaisiais grikiais (ba dum tss!)
---------------------------------------------------------------------------------------------------
1 stiklinė daigintų žaliųjų grikių
1 stiklinė datulių (brinkintų, jeigu sausos)
1 šaukštas kviečių želmenų proteino
0,5 stiklinės bet kokių riešutų (dėjau Makadamijos)
Kerobo miltelių apvoliojimui (tai – kakavos atitikmuo)
Kokosų miltų apvoliojimui (kokosų miltai yra ne kas kita, kaip dar labiau susmulkintos kokosų drožlės)

1. Viską sumetam į maisto smulkintuvą ir sumalam iki kol kombaine susiformuoja vientisas besimakaluojantis gumulas. Jeigu per skysta, dedam dar datulių arba riešutų, arba avižinių miltų (smulkinti iki miltų tekstūros avižiniai dribsniai).
2. Formuojam rutuliukus.
3. Dedam į šaldytuvą (nebūtina), atvėsinam, skanaujam ir tampam sveikuoliškai energingi.

Veganiški becukriai riešutų sviesto ir šokolado krepšeliai

Niekam ne paslaptis, kad veganai irgi valgo šokoladą (o taip! Puikiai kelis paprastus veganiško naminio šokolado variantus aprašė Vanilla blonde). Labiausiai gundantis veganiškas becukrio šokolado variantas yra ČIA.
Kai apima visiška šokolado frustracija, susimakaluoju per 2 minutes karštą veganišką šokoladą (nieko nestingdinu ir nieko nelaukiu, gal juokaujat?), tačiau nostalgiškai menu, kad skaniausias pasaulyje šokoladinis batonėlis yra „KitKat“ su žemės riešutų sviestu. Ir daugiau galime net nesiginčyti šituo klausimu.
Bandydama atrasti bent mikro dalele kažką panašaus, radau štai ką: veganiški riešutų sviesto ir šokolado krepšeliai.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
2 šaukštai 100 proc. kakavos miltelių
2 šaukštai ryžių sirupo
4 šaukštai kokoso aliejaus
1 šaukštas pasirinkto riešutų sviesto (rinkausi žemės riešutų sviestą) arba kito įdaro (dalį dariau su kokosų piene pabrinkintomis kokosų drožlėmis)
kelių lašų natūralaus vanilės ekstrakto (nebūtina)
Cinamono, keli grūdeliai druskos (nebūtina)

1. Išlydom kokosų aliejų (puode arba, et, mikrobanginėje), sumaišom su kakavos milteliais, pasirinktu sirupu, cinamonu, druska arba (bei) kitais mėgstamais pyragų prieskoniais (kardamonu, imbieru, smulkintais gvazdikėliais ar pan. – skonio reikalas).
2. Dalį masės pilam į keksiukų formeles, dedam į šaldiklį bent 10 min., kol sustings.
3. Ištraukiam, dedam pasirinktą įdarą (dėjau žemės riešutų sviestą ir kokosų piene pabrinkintas kokosų drožles), užpilam likusiu šokoladu, transportuojam atgal į šaldiklį dar bent 10 min.
4. Ištraukiam, skanaujam, linksim galva, jog skanu, bet dūsaujam, kad „joks čia ne KitKat“.

Becukriai Raffaello

Na gerai, gerai, ne visai Raffaello, bet tikrai geras becukris kokosinių ladoo variantas, pagaminamas per 4 minutes. O Mano Žmogus labai mėgsta kokosą. Cukriniais laikais jį džiugindavau kokosiniais rutuliukais, kurių esmė - auksinis sirupas (virtas, sutirštėjęs cukrus) arba kondensuotas pienas (tinginukų greitukas).
Tiesą pasakius, gan skeptiškai žiūrėjau į šį rastą receptą. Tačiau jis pranoko visus lūkesčius ir nušvietė pergalingą šypseną mano veide.
----------------------------------------------------------------------------------------------------
1 puodelis kokoso drožlių (nesaldintų)
1 šaukštas miltų
0,5 puodelio kokosų pieno
1 šaukštas ryžių sirupo (galima bandyti nedėti. nebandžiau).
keli lašiukai natūralaus vanilės ekstrakto (nebūtina)
keli grūdeliai druskos

1. Sumetam viską į dubenį, gerai išmaišom. Paliekam kokoso drožles bent 10 minučių pabrinkti ir visą masę sukibti tarpusavyje.
2. Per tą laiką įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių.
3. Formuojam ranka rutuliukus. Jeigu nekimba – papildom miltais, jeigu per kieta masė, paskystinam kokoso pienu.
4. Kepam ~ 15 min., kol gražiai pagelsta.
5. Valgom, apsimetam, kad kaip Raffaello, į tarpus kartojam sau, jog „svarbiausia, kad sveika“.

Becukriai veganiški ledai iš bananų

Nuo kažko pradėti reikia, pradėjau nuo to, kas nepavykti tiesiog negali (interneto garbės žodis) – veganiniai ledai iš šaldytų bananų. Radau trilijardus variacijų – tai tik po ranka turimų produktų ir fantazijos reikalas. Pats primityviausias variantas yra iš vieno ingridiento: imam gerai prinokusius arba pernokusius bananus, užšaldom bent 12 val., sumalam virtuviniu smulkintuvu (kombainu) į košę. Valgom. Skonis? Šaldytų bananų, toli gražu ne ledų.

----------------------------------------------------------------------------------------------------

Mano variantas:

4 gerai sunokę arba pernokę bananai

2 šaukštai 100 proc. kakavos (be priemaišų ir modifikacijų) 

1 kupinas šaukštas anakardžių riešutų sviesto (galima keisti bet kuriuo kitu mėgstamu riešutų sviestu arba tahini padažu. Beje, tiek vieną, tiek kitą super paprasta pasidaryti namuose, paaiškinimas apačioje).

1 šaukštas ryžių sirupo (galima keisti natūraliomis išmirkytomis datulėmis)
0,5 stiklinės (arba mažiau) riešutų/sojos/ryžių pieno

keli lašai natūralaus vanilės ekstrakto (be priedų)
cinamono, kardamono (nebūtina)

1. Bananus sumetam į šaldymo kamerą bent parai laiko. 

2. Išraukus sudedam į smulkintuvą kartu su kitais produktais. Gerai sumalam ir transportuojam atgalios į šaldymo kamerą, kad apstingtų viskas kartu (nebūtina).

3. Valgom ir stebimės, kad čia ne tikri ledai.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------

Variacijos: kokosų skonio ledai iš kokosų drožlių su natūraliu kokosų aliejumi, vaisių skonių ledai su trintais vaisiais, uogų skonio ledai su trintomis uogomis, mėtų skonio ledai su trintomis mėtomis, žaliosios arbatos skonio ledai su žaliosios arbatos skonio milteliais, pistacijų skonio ledai su pistacijomis, kavos skonio ledai su espresso kavos šotu (atšaldytu) ir t.t.

Rekomenduoju dėti riešutų, tahini sviesto ar kokosų aliejaus, nes tas natūralus riebaliukas priduoda tekstūros ir panaikina vaisių šerbeto skonį. Nebent, žinoma, norisi vaisių šerbeto skonio.
Pasidaryti bet kokį bet kokių riešutų sviestą galima namie: ant sausios keptuvės vidutinės ugnies lengvai apskrudinti pasirinktus riešutus, sudėti į virtuvinį smulkintuvą (kombainą) ir trinti tol, kol išsiskiria natūralus riešuotuose (ar sezamo sėklose Tahini atveju) esantis aliejus. Viskas.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
Mano Žmogaus verdiktas: „Gerai, galim būt veganais.“

Cukrus ar kokainas? (bus liūdna)

Liūdnoji dalis:

Cukrus ar kokainas? Cukrus.
94 procentai laboratorinių žiurkių, pripratintų prie kokaino ir cukraus (sacharino), rinkosi cukrų. Tai vieno iš žymiausių eksperimentų įspėjamoji antraštė. Internetas mirga marga nuo įvairiausių studijų apie tai, kaip cukrus veikia nuotaiką, elgesį, energiją, kokios reakcijos vyksta organizme, kokiais žvėriškais kiekiais vartotojai yra atakuojami cukrumi net ir kasdieniuose produktuose ir kokiomis geometrinėmis progresijomis didėja cukraligės sergamumas išsivysčiusiose šalyse.
Šiuo įrašu iš naujo (tik kitais žodžiais) gąsdinti tikrai neketinu. Tą puikiai atliko Indrė savo BLOG'e (virš 70 neigiamų cukraus poveikių organizmui ir puiki sutrumpa apie esmę). Savo funkciją stabdant cukraus vartojimą ir didinant visuomenės sąmoningumą atlieka ir „Action On Sugar“, „World Anti-Sugar Campaign“, „New York City Campaign Against Sugar, Soft Drinks and Obesity“ bei daug daug kitų pavienių ir apsijungusių becukrių kovotojų:
prof. dr. Robert Lustig: www.responsiblefoods.org,
dr. Alison Smith: alisonsmith.com,
dr. Mark Hyman: drhyman.com,
Sarah Wilson: iquitsugar.com,
Katie Harris: www.katequitsugar.com,
Diane Sanfilippo: 21daysugardetox.com, balancedbites.com,
Gabrielle Bernstein: gabbyb.tv
Christa Orecchio: thewholejourney.com ir kt.).

Bene geriausiai apie cukraus žalą „taškus ant i“ savo video paskaitose yra sudėliojęs profesorius Robert Lustig. Visas likusias dvejones išvaikęs video yra ČIA.

Taigi, liūdni faktai tokie:
Tai – priklausomybė. Esame valdomi cukraus.
Tai – visos šiuolaikinės visuomenės problema, kuria (kuo puikiausiai tai suvokdami) naudojasi maisto pramonės rykliai ir visagalė farmacija.
Tai kelia begalę rimtų sveikatos problemų, antsvorį, kraujospūdžio padidėjimą, cukraligę, vėžį, be to, nuotaikų svyravimus, irzlumą, depresiją, bendrą imuniteto nusilpimą ir kitas 68 bėdas.

Dar liūdnesnė dalis:

Alternatyva? O taip, juk yra medus, vaisiais, džiovinti vaisiai, nuostabiai natūralus agavos sirupas, absoliučiai puikus klevų sirupas, labai sveikas rudasis cukrus ir pan. Baltą cukrų keičiam jais, saldinam viską, ką dedam į burną, ir ilgai bei laimingai gyvenam. Paprasta, taip? Ne.
Didžioji dauguma alternatyvių saldiklių (net ir natūralių) yra toks pats blogis bei saldi mirtis. Išsigąsti lietuviškai galima ČIA. Angliškai – net akys raibsta, bet taikliai, aiškiai ir su skaičiukais ČIA bei ČIA.
Suma sumarum, net ir natūralaus (iš senelio avilio, o ne Maximos lentynos) medaus rekomenduojama per parą suvartoti mažiau negu vieną arbatinį šaukštelį.

Taigi, dar liūdnesni faktai: net ir natūralūs cukraus pakaitalai yra pragaištingi, kai kurie - dar labiau nei Jo Didenybė Baltasis Cukrus, nes pagaminti iš grynos fruktozės, kurios poveikis organizmui yra prilyginamas nuodui. Keisti jais cukrų nemažinant bendro suvartojamo kiekio yra beprasmiška, o kai kuriais atvejais - net ir labiau kenksminga.

Visai liūdna dalis:

Po begalės skaitalų mano virtuvėje liko tik keli mažiausiai kenksmingi saldikliai, apie kurių žalos minimumą, galų gale, įtikino internetas. Tai - stevija (milteliai arba lašiukai) bei rudųjų ryžių sirupas (jame nėra fruktozės). Glaustai galima rasti ČIA ir ČIA.
Visgi, pirmoji taisyklė, be abejo, išliko vengti dirbtinių saldiklių, nes nuodui prilygintos fruktozės ir taip gausu šviežiuose bei džiovintuose vaisiuose. Tiesa, gamta čia viską harmonizavusi – kuo daugiau fruktozės vaisiuose, tuo daugiau skaidulų, kurios, be to, jog užtikrina ilgesnį cukraus skaidymo laiką kraujyje, taigi lėtesnį pasisavinimą, dar ir apsaugo jog šito saldaus produkto nepajėgtume suvalgyti daug. Geriausiai šitoj vietoj yra pasakęs tas pats prof. R. Lusting: „pasižiūrėkite į cukranendrę, kaip ją sukūrė gamta. Tai yra lazda tikrąja to žodžio prasme. Kiek pajėgtumėte sugraužtumėt tokios neapdorotos saldžios lazdos?“

Veganizmo „mada“:

O kodėl veganizmas? Nes madinga, be abejo (nuo Brad Pitt iki Beyonce, sąrašas smalsumui). 

Metus juokus į šalį, pasiaiškinti tektų taip: kai iki tol tylėjusi sąmonė ima kelti esminius klausimus apie vartojamo maisto ir/ar jo priedų žalą bei naudą, tiesiogiai susiduri su posakiu „kuo tolyn į mišką, tuo daugiau medžių“. Vieni atsakymai kelia naujus klausimus, tačiau trumpai drūtai ir nebesiplečiant, pagrindiniai asmeniniai veganizmo pasirinkimo faktoriai pirmiausia yra susiję su emociniais/idėjiniais klausimais: gyvūnų išnaudojimas ir žiaurus kankinimas; žemės ir gamtos resursų besaikis naudojimas (500 g jautienos užauginti sunaudojama 11 tūkst. litrų vandens) ir kt., antriausia – su sveikatos/savijautos/klausimais: augimo hormonų, antibiotikų, dirbtinių mėsos masės didinintojų, mėsos klijų, kitų cheminių dirbtinių priedų ir pan. naudojimas mėsos pramonėje bei ta nuo vaikystės sekama pasakaitė, jog suaugusiam žmogui (vienos rūšies subrendusiam žinduoliui) yra būtinas karvės/ožkos/avies/buivolo pienas bei jo produktai (t. y. kitos rūšies žinduolio jaunikliui užauginti skirtos maistinės medžiagos) ir visi kiti gyvulinės kilmės proteino keliami klausimai.

Štai taip viską susisumavusi galvoje, sukūriau „No Sugar, Spice and Everything Nice“ BLOG'ą apie smaližės becukrį veganinį gyvenimą ir bandymą įrodyti pačiai sau, kad jis gali būti ne tik sveikesnis, įvairesnis, saldesnis, bet ir... skanesnis.