Liūdnoji dalis:
Cukrus ar kokainas? Cukrus.94 procentai laboratorinių žiurkių, pripratintų prie kokaino ir cukraus (sacharino), rinkosi cukrų. Tai vieno iš žymiausių eksperimentų įspėjamoji antraštė. Internetas mirga marga nuo įvairiausių studijų apie tai, kaip cukrus veikia nuotaiką, elgesį, energiją, kokios reakcijos vyksta organizme, kokiais žvėriškais kiekiais vartotojai yra atakuojami cukrumi net ir kasdieniuose produktuose ir kokiomis geometrinėmis progresijomis didėja cukraligės sergamumas išsivysčiusiose šalyse.
Šiuo įrašu iš naujo (tik kitais žodžiais) gąsdinti tikrai neketinu. Tą puikiai atliko Indrė savo BLOG'e (virš 70 neigiamų cukraus poveikių organizmui ir puiki sutrumpa apie esmę). Savo funkciją stabdant cukraus vartojimą ir didinant visuomenės sąmoningumą atlieka ir „Action On Sugar“, „World Anti-Sugar Campaign“, „New York City Campaign Against Sugar, Soft Drinks and Obesity“ bei daug daug kitų pavienių ir apsijungusių becukrių kovotojų:
prof. dr. Robert Lustig: www.responsiblefoods.org,
dr. Alison Smith: alisonsmith.com,
dr. Mark Hyman: drhyman.com,
Sarah Wilson: iquitsugar.com,
Katie Harris: www.katequitsugar.com,
Diane Sanfilippo: 21daysugardetox.com, balancedbites.com,
Gabrielle Bernstein: gabbyb.tv
Christa Orecchio: thewholejourney.com ir kt.).
Bene geriausiai apie cukraus žalą „taškus ant i“ savo video paskaitose yra sudėliojęs profesorius Robert Lustig. Visas likusias dvejones išvaikęs video yra ČIA.
Tai – priklausomybė. Esame valdomi cukraus.
Tai – visos šiuolaikinės visuomenės problema, kuria (kuo puikiausiai tai suvokdami) naudojasi maisto pramonės rykliai ir visagalė farmacija.
Tai kelia begalę rimtų sveikatos problemų, antsvorį, kraujospūdžio padidėjimą, cukraligę, vėžį, be to, nuotaikų svyravimus, irzlumą, depresiją, bendrą imuniteto nusilpimą ir kitas 68 bėdas.
Dar liūdnesnė dalis:
Alternatyva? O taip, juk yra medus, vaisiais, džiovinti vaisiai, nuostabiai natūralus agavos sirupas, absoliučiai puikus klevų sirupas, labai sveikas rudasis cukrus ir pan. Baltą cukrų keičiam jais, saldinam viską, ką dedam į burną, ir ilgai bei laimingai gyvenam. Paprasta, taip? Ne.
Didžioji dauguma alternatyvių saldiklių (net ir natūralių) yra toks pats blogis bei saldi mirtis. Išsigąsti lietuviškai galima ČIA. Angliškai – net akys raibsta, bet taikliai, aiškiai ir su skaičiukais ČIA bei ČIA.
Suma sumarum, net ir natūralaus (iš senelio avilio, o ne Maximos lentynos) medaus rekomenduojama per parą suvartoti mažiau negu vieną arbatinį šaukštelį.
Taigi, dar liūdnesni faktai: net ir natūralūs cukraus pakaitalai yra pragaištingi, kai kurie - dar labiau nei Jo Didenybė Baltasis Cukrus, nes pagaminti iš grynos fruktozės, kurios poveikis organizmui yra prilyginamas nuodui. Keisti jais cukrų nemažinant bendro suvartojamo kiekio yra beprasmiška, o kai kuriais atvejais - net ir labiau kenksminga.
Visai liūdna dalis:
Visgi, pirmoji taisyklė, be abejo, išliko vengti dirbtinių saldiklių, nes nuodui prilygintos fruktozės ir taip gausu šviežiuose bei džiovintuose vaisiuose. Tiesa, gamta čia viską harmonizavusi – kuo daugiau fruktozės vaisiuose, tuo daugiau skaidulų, kurios, be to, jog užtikrina ilgesnį cukraus skaidymo laiką kraujyje, taigi lėtesnį pasisavinimą, dar ir apsaugo jog šito saldaus produkto nepajėgtume suvalgyti daug. Geriausiai šitoj vietoj yra pasakęs tas pats prof. R. Lusting: „pasižiūrėkite į cukranendrę, kaip ją sukūrė gamta. Tai yra lazda tikrąja to žodžio prasme. Kiek pajėgtumėte sugraužtumėt tokios neapdorotos saldžios lazdos?“
Veganizmo „mada“:
Metus juokus į šalį, pasiaiškinti tektų taip: kai iki tol tylėjusi sąmonė ima kelti esminius klausimus apie vartojamo maisto ir/ar jo priedų žalą bei naudą, tiesiogiai susiduri su posakiu „kuo tolyn į mišką, tuo daugiau medžių“. Vieni atsakymai kelia naujus klausimus, tačiau trumpai drūtai ir nebesiplečiant, pagrindiniai asmeniniai veganizmo pasirinkimo faktoriai pirmiausia yra susiję su emociniais/idėjiniais klausimais: gyvūnų išnaudojimas ir žiaurus kankinimas; žemės ir gamtos resursų besaikis naudojimas (500 g jautienos užauginti sunaudojama 11 tūkst. litrų vandens) ir kt., antriausia – su sveikatos/savijautos/klausimais: augimo hormonų, antibiotikų, dirbtinių mėsos masės didinintojų, mėsos klijų, kitų cheminių dirbtinių priedų ir pan. naudojimas mėsos pramonėje bei ta nuo vaikystės sekama pasakaitė, jog suaugusiam žmogui (vienos rūšies subrendusiam žinduoliui) yra būtinas karvės/ožkos/avies/buivolo pienas bei jo produktai (t. y. kitos rūšies žinduolio jaunikliui užauginti skirtos maistinės medžiagos) ir visi kiti gyvulinės kilmės proteino keliami klausimai.
Štai taip viską susisumavusi galvoje, sukūriau „No Sugar, Spice and Everything Nice“ BLOG'ą apie smaližės becukrį veganinį gyvenimą ir bandymą įrodyti pačiai sau, kad jis gali būti ne tik sveikesnis, įvairesnis, saldesnis, bet ir... skanesnis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą