Didelis šio gaminio pliusas – puikus, aitrus, labai sūriškas, delikatesinis rezultatas. Didelis minusas – labai ilgas gamybos procesas, kuriam morališkai ruošiausi kokias dvi savaites. Ar buvo verta? O taip.
Visų pirma, daiginam kviečius. Kaip tą daryti, pvz., ČIA.
Tuomet gaminam redžiuvelaką. Vienas iš būdų – ČIA.
Tada iš daigintų grūdų liekanų gaminam krekerius. Tokius, kaip ČIA. (Tiek tos, šitą žingsnį galima praleisti).
Ir tik tuomet gaminam veganišką brandintą „sūrį“.
-----------------------------------------------------------------------------------
2 puodeliai pernakt mirkytų anakardžių riešutų
0,5 puodelio redžiuvelako
druskos, česnako, svogūnų miltelių (arba asafetidos vietoj pastarųjų)
prieskonių apvoliojimui (kmynai, kuminai, paprikos milteliai, čili pipirai, nesmulkinti pipirai, žalumynai, etc.)
1. Riešutus išsukam maisto smulkintuve su redžiuvelaku iki vientisos masės.
2. Masę vyniojam į marlę (nebent visiško stebuklingo atsitiktinimo dėka namuose mėtosi specialus sūriams sukti skirtas audinys) arba paprastai atvirame inde laikom kambario temperatūroje bent 24 val.
3. Po paros masę marlėje kiek nusunkiam (nusausinam), sumaišom su norimais prieskoniais (į vidų dėjau asatefidos), išorę dengiam norimais priedais (dėjau kuminų, čili pipirų ir paprikos miltelių), dedam į šaldytuvą dar bent 24 valandoms, geriau – dvigubai tiek, o išvis gerai – pamirštam kokioms 5 paroms.
4. Tepam ant krekerių arba kitaip delikatesinamės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą