Veganiška pica su „parmezanu“

Paprastų ir neprastų kasdieniškų sveikuoliškų veganiškų raw salotų ar daržovių troškinių o bei kitų darinių nusprendžiau į šį BLOG'ą nedėti, tačiau pica savo poreikiu kiek primena saldumynus, todėl pasidalinsiu tobuliausio veganiško sūrio paieškomis. Pirmasis sąraše – veganiškas parmezanas.
---------------------------------------------------------------------------
1 stiklinė anakardžių riešutų (ne brinkintų)
2 šaukštai maistinių mielių dribsnių
3 šaukštai šviežiai spaustų citrinos sulčių
1 arbatinis šaukštelis svogūnų miltelių
1 arbatinis šaukštelis česnakų miltelių
0,5 arbatinio šaukštelio druskos

1. Visus sausus produktus sudedam į maisto smulkintuvą ir sumalam iki vientisų birių miltų.
2. Įdedam citrinų sultis, ūžtelim prietaisą dar 15 sekundžių arba tiesiog pamaišom barbariškai šakute. Gautą masę dedam ant paruoštos picos, kurios receptas ir įdaras – kiekvienos šeiminkės tos dienos nuotaikos reikalas.
3. Kepam kaip įprasta. Ragaujam skeptiškai suraukę kaktą. Galų gale pripažįstam, kad tikrai skanu.
---------------------------------------------------------------------------------
Mūsų įvertinimas: 8 iš 10. Gaunasis gan skalsus, stiprus skonis (kaip ir orginalaus parmezano, taip taip), galima jį švelninti mažinant maistinių mielių dribsnių ir prieskonių kiekį. Geriausia yra tiesiog ragauti ir adaptuoti šį veganišką „parmezaną“ dar prieš dedant ant picos.

P.s. Pica buvo gaminta iš tradicinės sausos mielės/druska/aliejus/vanduo tešlos. Šeimininkės tos dienos nuotaika buvo skirta saulėje džiovintų pamidorų, marinuotų paprikų, keptuvėje su datulių sirupu kiek pakaramelizuotų svogūnų ir alyvuogių įdarui.

Becukrė bananų chalva

Mane visuomet žavi indiška virtuvė. Prieskonių gausa, ašrūs valgiai, ir, didžiąja dalimi, vegetariška mityba. Indiški saldumynai – tai visiškos kalorijų bombos, kurių esmę sudaro perdėti cukraus ir krakmolo kiekiai. Bet viską galima adaptuoti, tiesa?
O Mano Žmogų, kaip jau žinia, žavi kokosai. Ir bananai. Kurie labiau – dar nenustatyta, todėl už akių visuomet užkliūna abu šie raktažodžiai.
Šiandien tyčiom ar netyčiom pasitaikė šis puikus, lengvas pusrytinis desertas, kuriam tikrai rašau "įskaityta".
---------------------------------------------------------------------------------------------
2 gerai prinokę bananai
1 puodelis manų kruopų košės
bent 5 šaukštai aliejaus (naudojau nerafinuotą alyvuogių, skirtą kepimui)
1 stiklinė riešutų/ryžių/sojos pieno (kaip per 2 minutes pasidaryti riešutų pieną – ČIA).
1 šaukštas ryžių sirupo
kitų priedų pagal skonį - riešutai, razinos ir pan. (aš nedėjau nieko kito)

1. Keptuvėj įkaitinam aliejų, supilam manų kruopas ir pakepinam iki auksinės spalvos (maždaug 4 minutes), tuomet sumetam gan stambiai riekelėmis supjaustytus bananus. Nors yra didelis noras tuos gabalus smulkinti, kad gautųsi vientisa masė, to nedarom, nes pakepę susikaramelizavę bananų kąsniai yra visos chalvos pats džiaugsmas.
2. Supilam sirupą, kitus priedus, jeigu naudojame (riešutai, razinos ir pan.) ir maišant užpilam stikline karštu sojos arba riešutų/ryžių pienu.
3. Maišydami dar pakepam vos kelias minutes ant lėtos ugnies, nes manai ir taip momentaliai sugeria visą skystį ir sušoka į gabalus, daug perdėm stengtis nereikia. Supresuojam į puoduko ar kito mažo induko dugną, apverčiam, iškratom į lėkštę, patiekiam ir gan nuodėmingai saldžiai pusryčiaujam.

Veganiškas becukris bananinis šokoladinis tortas su kremu

O tu Šventas Veganiškume. Tai yra 12 iš 10 balų surinkęs torto receptas (pagaminus dar keturis variantus ir papildžius šiomis išvadomis vėliau), kurį rekomenduoju absoliučiai visiems smaližiams.
-------------------------------------------------------------------------------------
Pagrindui:
1 puodelis pernakt brinkintų graikiškų riešutų
1 puodelis pernakt brinkintų anakardžių riešutų (arba migdolų)
1,5 puodelis datulių (brinkintų, jeigu sausos)
keli grūdeliai druskos
keli lašai natūralaus vanilės ekstrakto (nebūtina)

Viduriniam sluoksniui:
3 gerai sunokę bananai (vieną bananą atidedam supjaustymui skiltelėmis)
1 kupinas šaukštas anakardžių riešutų sviesto
2 šaukštai ištirpinto kokosų aliejaus
2 šaukštai ryžių sirupo
3 šaukštai sojos/ryžių/riešutų pieno (tinka ir kokosų) (riešųtų pieną iš turimo riešutų sviesto galima pasidaryti per 2 minutes, kaip – apačioje).
2 šaukštai 100 proc. kakavos miltelių
keli grūdeliai druskos

Kreminiam sluoksniui:
Pernakt šaldytuve laikytas kokosų pieno/kremo indelis (riebesnis, jeigu yra pasirinkimas)
keli lašai natūralaus valinės ekstrakto (nebūtina)
ant šaukštelio galo stevijos miltelių (arba pusę arbatinio šaukštelio datulių/klevų sirupo)

1. Pagrindo sluoksniui skirtus produktus sudedam į maisto smulkintuvą, malam, kol po kombainą makaluojas vientisas gumulas. Juo išklojam torto pagrindą (naudojau 20 cm atidaromą torto formą), dedam į šaldiklį (šaldymo kamerą), kol gaminam antrąjį sluoksnį.
2. Antrajam sluoksniui skirtus produktus sudedam į virtuvinį kombainą arba blenderinę, pasiliekam vieną bananą. Sumalam iki vientisos, kreminės masės. Ištraukiam iš kameros torto pagrindą, supjaustom bananą riekelėmis, sudedam, ant jo užpilam vidurinę masę ir vėl kišam į kamerą, kol gaminam trečiąjį sluoksnį.
3. Nevartant iš šaldytuvo ištraukiam kokoso pieno indelį, atsargiai atidarom viršų, išimam susiformavusį ir sustingusį kokoso kremo sluoksnį (be skysto pieno), dedam į blenderinę arba mikserio indelį ir su vanile bei saldikliu suplakam iki purios masės. Praktiškai, tai tinka ir šakute gerai išmaišytas kremas, svarbu, kad būtų daug maž vientisa, plaktos grietinėlės konsistencijos masė.
4. Ištraukiam tortą iš šaldiklio, dedam ant viršaus kokosų kremo sluoksnį, puošiam bananais arba nebūtinai, dedam į šaldytuvą atvėsinti arba nebesulaukiam ir naikinam iš karto.
----------------------------------------------------------------------------------------
Riešutų pieno „shortcut'as“ (greičiausias būdas):
1 šaukštas turimo riešutų sviesto
4 datulės arba 1 arbatinis šaukštelis datulių/klevų sirupo
500 ml - 1 l vandens
Viską sudedam į blenderį (smulkintuvą/trintuvą), paplakam 1 minutę. Viskas.

Labai energingi sveikuoliški rutuliukai

Milžinišką saldžiosios veganinės raw mitybos dalį sudaro datulės, riešutai, riešutai ir datulės bei datulės su riešutais.
Iš jų gaminami tortų, pyragų pagrindai, pertepimai, saldūs padažai bei visur labai populiarūs „energy balls“ (energijos rutuliukai) arba „energy bars“ (energijos batonėliai).

Formuoti iš gautos lipnios masės galima nors ir jūrų arkliukus, esmė yra paprasta:
1. imam datules (jeigu sausos - brinkintas, jeigu „mėsingos“ (heh :), tik nuplautas);
2. imam visiškai bet kokius riešutus (geriau brinkintus bent 4 val. – 6 val., o patogiausia – pernakt, o dar neapsakomai patogu, bet ne raw'iška –  pavirti 20 min.) ;
3. imam visiškai bet kokius mėgstamus kitus priedus: saulėgrąžas arba sezamo sėklas, arba moliūgo sėklas, arba džiovintas uogas (goji, inca ir kt.), arba kokosų drožles, arba razinas, bet ką, kol fantazija baigias ir kiekvienąkart vis kitaip;
4. pridedam cinamono arba kitų pyragiškų prieskonių, arba 100 proc. kakavos, arba kerobo, arba spirulinos, arba kanapių, arba chia sėklų, arba augalinio proteino miltelių arba nededam nieko;
5. viską sumetam į smulkintuvą ir malam, kol sveikuoliškas energingas gėris sulimpa į vieną besisukantį nevaldomą gumulą. Traukiam, presuojam, formuojam formas, atvėsinam, valgom.

Kodėl energingi? Nes riešutai, datulės, sėklos, priedai bei proteinai turi begales kalorijų ir suteikia energijos – tokie rutuliukai gali atstoti cukraus poreikį organizme aktyviai leidžiant laisvalaikį. Kodėl sveikuoliški? Na, nes akivaizdu :)

Manasis variantas išvis neapsakomai šventuoliškai sveikas, nes su daigintais žaliaisiais grikiais (ba dum tss!)
---------------------------------------------------------------------------------------------------
1 stiklinė daigintų žaliųjų grikių
1 stiklinė datulių (brinkintų, jeigu sausos)
1 šaukštas kviečių želmenų proteino
0,5 stiklinės bet kokių riešutų (dėjau Makadamijos)
Kerobo miltelių apvoliojimui (tai – kakavos atitikmuo)
Kokosų miltų apvoliojimui (kokosų miltai yra ne kas kita, kaip dar labiau susmulkintos kokosų drožlės)

1. Viską sumetam į maisto smulkintuvą ir sumalam iki kol kombaine susiformuoja vientisas besimakaluojantis gumulas. Jeigu per skysta, dedam dar datulių arba riešutų, arba avižinių miltų (smulkinti iki miltų tekstūros avižiniai dribsniai).
2. Formuojam rutuliukus.
3. Dedam į šaldytuvą (nebūtina), atvėsinam, skanaujam ir tampam sveikuoliškai energingi.

Veganiški becukriai riešutų sviesto ir šokolado krepšeliai

Niekam ne paslaptis, kad veganai irgi valgo šokoladą (o taip! Puikiai kelis paprastus veganiško naminio šokolado variantus aprašė Vanilla blonde). Labiausiai gundantis veganiškas becukrio šokolado variantas yra ČIA.
Kai apima visiška šokolado frustracija, susimakaluoju per 2 minutes karštą veganišką šokoladą (nieko nestingdinu ir nieko nelaukiu, gal juokaujat?), tačiau nostalgiškai menu, kad skaniausias pasaulyje šokoladinis batonėlis yra „KitKat“ su žemės riešutų sviestu. Ir daugiau galime net nesiginčyti šituo klausimu.
Bandydama atrasti bent mikro dalele kažką panašaus, radau štai ką: veganiški riešutų sviesto ir šokolado krepšeliai.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
2 šaukštai 100 proc. kakavos miltelių
2 šaukštai ryžių sirupo
4 šaukštai kokoso aliejaus
1 šaukštas pasirinkto riešutų sviesto (rinkausi žemės riešutų sviestą) arba kito įdaro (dalį dariau su kokosų piene pabrinkintomis kokosų drožlėmis)
kelių lašų natūralaus vanilės ekstrakto (nebūtina)
Cinamono, keli grūdeliai druskos (nebūtina)

1. Išlydom kokosų aliejų (puode arba, et, mikrobanginėje), sumaišom su kakavos milteliais, pasirinktu sirupu, cinamonu, druska arba (bei) kitais mėgstamais pyragų prieskoniais (kardamonu, imbieru, smulkintais gvazdikėliais ar pan. – skonio reikalas).
2. Dalį masės pilam į keksiukų formeles, dedam į šaldiklį bent 10 min., kol sustings.
3. Ištraukiam, dedam pasirinktą įdarą (dėjau žemės riešutų sviestą ir kokosų piene pabrinkintas kokosų drožles), užpilam likusiu šokoladu, transportuojam atgal į šaldiklį dar bent 10 min.
4. Ištraukiam, skanaujam, linksim galva, jog skanu, bet dūsaujam, kad „joks čia ne KitKat“.

Becukriai Raffaello

Na gerai, gerai, ne visai Raffaello, bet tikrai geras becukris kokosinių ladoo variantas, pagaminamas per 4 minutes. O Mano Žmogus labai mėgsta kokosą. Cukriniais laikais jį džiugindavau kokosiniais rutuliukais, kurių esmė - auksinis sirupas (virtas, sutirštėjęs cukrus) arba kondensuotas pienas (tinginukų greitukas).
Tiesą pasakius, gan skeptiškai žiūrėjau į šį rastą receptą. Tačiau jis pranoko visus lūkesčius ir nušvietė pergalingą šypseną mano veide.
----------------------------------------------------------------------------------------------------
1 puodelis kokoso drožlių (nesaldintų)
1 šaukštas miltų
0,5 puodelio kokosų pieno
1 šaukštas ryžių sirupo (galima bandyti nedėti. nebandžiau).
keli lašiukai natūralaus vanilės ekstrakto (nebūtina)
keli grūdeliai druskos

1. Sumetam viską į dubenį, gerai išmaišom. Paliekam kokoso drožles bent 10 minučių pabrinkti ir visą masę sukibti tarpusavyje.
2. Per tą laiką įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių.
3. Formuojam ranka rutuliukus. Jeigu nekimba – papildom miltais, jeigu per kieta masė, paskystinam kokoso pienu.
4. Kepam ~ 15 min., kol gražiai pagelsta.
5. Valgom, apsimetam, kad kaip Raffaello, į tarpus kartojam sau, jog „svarbiausia, kad sveika“.

Becukriai veganiški ledai iš bananų

Nuo kažko pradėti reikia, pradėjau nuo to, kas nepavykti tiesiog negali (interneto garbės žodis) – veganiniai ledai iš šaldytų bananų. Radau trilijardus variacijų – tai tik po ranka turimų produktų ir fantazijos reikalas. Pats primityviausias variantas yra iš vieno ingridiento: imam gerai prinokusius arba pernokusius bananus, užšaldom bent 12 val., sumalam virtuviniu smulkintuvu (kombainu) į košę. Valgom. Skonis? Šaldytų bananų, toli gražu ne ledų.

----------------------------------------------------------------------------------------------------

Mano variantas:

4 gerai sunokę arba pernokę bananai

2 šaukštai 100 proc. kakavos (be priemaišų ir modifikacijų) 

1 kupinas šaukštas anakardžių riešutų sviesto (galima keisti bet kuriuo kitu mėgstamu riešutų sviestu arba tahini padažu. Beje, tiek vieną, tiek kitą super paprasta pasidaryti namuose, paaiškinimas apačioje).

1 šaukštas ryžių sirupo (galima keisti natūraliomis išmirkytomis datulėmis)
0,5 stiklinės (arba mažiau) riešutų/sojos/ryžių pieno

keli lašai natūralaus vanilės ekstrakto (be priedų)
cinamono, kardamono (nebūtina)

1. Bananus sumetam į šaldymo kamerą bent parai laiko. 

2. Išraukus sudedam į smulkintuvą kartu su kitais produktais. Gerai sumalam ir transportuojam atgalios į šaldymo kamerą, kad apstingtų viskas kartu (nebūtina).

3. Valgom ir stebimės, kad čia ne tikri ledai.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------

Variacijos: kokosų skonio ledai iš kokosų drožlių su natūraliu kokosų aliejumi, vaisių skonių ledai su trintais vaisiais, uogų skonio ledai su trintomis uogomis, mėtų skonio ledai su trintomis mėtomis, žaliosios arbatos skonio ledai su žaliosios arbatos skonio milteliais, pistacijų skonio ledai su pistacijomis, kavos skonio ledai su espresso kavos šotu (atšaldytu) ir t.t.

Rekomenduoju dėti riešutų, tahini sviesto ar kokosų aliejaus, nes tas natūralus riebaliukas priduoda tekstūros ir panaikina vaisių šerbeto skonį. Nebent, žinoma, norisi vaisių šerbeto skonio.
Pasidaryti bet kokį bet kokių riešutų sviestą galima namie: ant sausios keptuvės vidutinės ugnies lengvai apskrudinti pasirinktus riešutus, sudėti į virtuvinį smulkintuvą (kombainą) ir trinti tol, kol išsiskiria natūralus riešuotuose (ar sezamo sėklose Tahini atveju) esantis aliejus. Viskas.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
Mano Žmogaus verdiktas: „Gerai, galim būt veganais.“

Cukrus ar kokainas? (bus liūdna)

Liūdnoji dalis:

Cukrus ar kokainas? Cukrus.
94 procentai laboratorinių žiurkių, pripratintų prie kokaino ir cukraus (sacharino), rinkosi cukrų. Tai vieno iš žymiausių eksperimentų įspėjamoji antraštė. Internetas mirga marga nuo įvairiausių studijų apie tai, kaip cukrus veikia nuotaiką, elgesį, energiją, kokios reakcijos vyksta organizme, kokiais žvėriškais kiekiais vartotojai yra atakuojami cukrumi net ir kasdieniuose produktuose ir kokiomis geometrinėmis progresijomis didėja cukraligės sergamumas išsivysčiusiose šalyse.
Šiuo įrašu iš naujo (tik kitais žodžiais) gąsdinti tikrai neketinu. Tą puikiai atliko Indrė savo BLOG'e (virš 70 neigiamų cukraus poveikių organizmui ir puiki sutrumpa apie esmę). Savo funkciją stabdant cukraus vartojimą ir didinant visuomenės sąmoningumą atlieka ir „Action On Sugar“, „World Anti-Sugar Campaign“, „New York City Campaign Against Sugar, Soft Drinks and Obesity“ bei daug daug kitų pavienių ir apsijungusių becukrių kovotojų:
prof. dr. Robert Lustig: www.responsiblefoods.org,
dr. Alison Smith: alisonsmith.com,
dr. Mark Hyman: drhyman.com,
Sarah Wilson: iquitsugar.com,
Katie Harris: www.katequitsugar.com,
Diane Sanfilippo: 21daysugardetox.com, balancedbites.com,
Gabrielle Bernstein: gabbyb.tv
Christa Orecchio: thewholejourney.com ir kt.).

Bene geriausiai apie cukraus žalą „taškus ant i“ savo video paskaitose yra sudėliojęs profesorius Robert Lustig. Visas likusias dvejones išvaikęs video yra ČIA.

Taigi, liūdni faktai tokie:
Tai – priklausomybė. Esame valdomi cukraus.
Tai – visos šiuolaikinės visuomenės problema, kuria (kuo puikiausiai tai suvokdami) naudojasi maisto pramonės rykliai ir visagalė farmacija.
Tai kelia begalę rimtų sveikatos problemų, antsvorį, kraujospūdžio padidėjimą, cukraligę, vėžį, be to, nuotaikų svyravimus, irzlumą, depresiją, bendrą imuniteto nusilpimą ir kitas 68 bėdas.

Dar liūdnesnė dalis:

Alternatyva? O taip, juk yra medus, vaisiais, džiovinti vaisiai, nuostabiai natūralus agavos sirupas, absoliučiai puikus klevų sirupas, labai sveikas rudasis cukrus ir pan. Baltą cukrų keičiam jais, saldinam viską, ką dedam į burną, ir ilgai bei laimingai gyvenam. Paprasta, taip? Ne.
Didžioji dauguma alternatyvių saldiklių (net ir natūralių) yra toks pats blogis bei saldi mirtis. Išsigąsti lietuviškai galima ČIA. Angliškai – net akys raibsta, bet taikliai, aiškiai ir su skaičiukais ČIA bei ČIA.
Suma sumarum, net ir natūralaus (iš senelio avilio, o ne Maximos lentynos) medaus rekomenduojama per parą suvartoti mažiau negu vieną arbatinį šaukštelį.

Taigi, dar liūdnesni faktai: net ir natūralūs cukraus pakaitalai yra pragaištingi, kai kurie - dar labiau nei Jo Didenybė Baltasis Cukrus, nes pagaminti iš grynos fruktozės, kurios poveikis organizmui yra prilyginamas nuodui. Keisti jais cukrų nemažinant bendro suvartojamo kiekio yra beprasmiška, o kai kuriais atvejais - net ir labiau kenksminga.

Visai liūdna dalis:

Po begalės skaitalų mano virtuvėje liko tik keli mažiausiai kenksmingi saldikliai, apie kurių žalos minimumą, galų gale, įtikino internetas. Tai - stevija (milteliai arba lašiukai) bei rudųjų ryžių sirupas (jame nėra fruktozės). Glaustai galima rasti ČIA ir ČIA.
Visgi, pirmoji taisyklė, be abejo, išliko vengti dirbtinių saldiklių, nes nuodui prilygintos fruktozės ir taip gausu šviežiuose bei džiovintuose vaisiuose. Tiesa, gamta čia viską harmonizavusi – kuo daugiau fruktozės vaisiuose, tuo daugiau skaidulų, kurios, be to, jog užtikrina ilgesnį cukraus skaidymo laiką kraujyje, taigi lėtesnį pasisavinimą, dar ir apsaugo jog šito saldaus produkto nepajėgtume suvalgyti daug. Geriausiai šitoj vietoj yra pasakęs tas pats prof. R. Lusting: „pasižiūrėkite į cukranendrę, kaip ją sukūrė gamta. Tai yra lazda tikrąja to žodžio prasme. Kiek pajėgtumėte sugraužtumėt tokios neapdorotos saldžios lazdos?“

Veganizmo „mada“:

O kodėl veganizmas? Nes madinga, be abejo (nuo Brad Pitt iki Beyonce, sąrašas smalsumui). 

Metus juokus į šalį, pasiaiškinti tektų taip: kai iki tol tylėjusi sąmonė ima kelti esminius klausimus apie vartojamo maisto ir/ar jo priedų žalą bei naudą, tiesiogiai susiduri su posakiu „kuo tolyn į mišką, tuo daugiau medžių“. Vieni atsakymai kelia naujus klausimus, tačiau trumpai drūtai ir nebesiplečiant, pagrindiniai asmeniniai veganizmo pasirinkimo faktoriai pirmiausia yra susiję su emociniais/idėjiniais klausimais: gyvūnų išnaudojimas ir žiaurus kankinimas; žemės ir gamtos resursų besaikis naudojimas (500 g jautienos užauginti sunaudojama 11 tūkst. litrų vandens) ir kt., antriausia – su sveikatos/savijautos/klausimais: augimo hormonų, antibiotikų, dirbtinių mėsos masės didinintojų, mėsos klijų, kitų cheminių dirbtinių priedų ir pan. naudojimas mėsos pramonėje bei ta nuo vaikystės sekama pasakaitė, jog suaugusiam žmogui (vienos rūšies subrendusiam žinduoliui) yra būtinas karvės/ožkos/avies/buivolo pienas bei jo produktai (t. y. kitos rūšies žinduolio jaunikliui užauginti skirtos maistinės medžiagos) ir visi kiti gyvulinės kilmės proteino keliami klausimai.

Štai taip viską susisumavusi galvoje, sukūriau „No Sugar, Spice and Everything Nice“ BLOG'ą apie smaližės becukrį veganinį gyvenimą ir bandymą įrodyti pačiai sau, kad jis gali būti ne tik sveikesnis, įvairesnis, saldesnis, bet ir... skanesnis.